Joninės: kai gamta atsibunda o alus atgaivina

Joninės, dar vadinamos Rasomis – tai viena seniausių lietuviškų švenčių, kai laužai liepsnoja, žolynai stebuklingi, o alus tampa neatsiejama šventės dalimi. Ši trumpiausia metų naktis kupina senovinių papročių, simbolikos ir bendrystės. Straipsnyje sužinosi, kaip šventė vystėsi bėgant metams, kokios tradicijos išliko iki šių dienų, bei koks alus geriausiai dera prie Joninių nuotaikos. Ar esi pasiruošęs šokti per laužą su bokalu rankoje? Svarbiausia – saikingas ir protingas alaus vartojimas! LIURLINK ATSAKINGAI!

Joninės: Ugnies, Rasos ir Alaus šventė

Joninės, dar žinomos kaip Rasos arba Kupolinės, yra viena seniausių ir mistiškiausių lietuviškų švenčių, švenčiama trumpiausią metų naktį – birželio 23–24 dienomis. Tai gamtos virsmo metas, kai saulė pasiekia aukščiausią tašką, o žmonės švenčia gyvybę, vaisingumą, gamtos jėgas.

Rasų šventė įgavo pavadinimą, nes tuo metu rasoja rugiai, kyla žiedadulkės, subręsta augalai. Prieš patekant saulei, žmonės eidavo rasoje praustis, o kai kas ir pasivoliodavo toje pievoje, kad kūnas būtų sveikas, o veidas – skaistus

Kaip atsirado Joninės?

Joninės savo šaknimis siekia iki krikščioniškus laikus, kai baltų gentys garbino gamtos stichijas ir dievybes. Birželio 24-oji buvo laikoma ypatinga – naktis, kai žolės turi stebuklingų galių, o paparčio žiedas pražysta tiems, kurie nebijo miško tamsos.

Vėliau krikščionybė bandė šventę prisijaukinti – Rasų šventė pervadinta į Šv. Jono Krikštytojo dieną, o dalis pagoniškų tradicijų išliko iki šių dienų, susipynusios su krikščioniška simbolika.

Tarybiniais laikais buvo uždrausta švęsti Jonines, todėl lietuviai jas minėdavo atsisakydami tradicinių veiklų. Tuomet ši šventė labiau asocijuodavosi su alkoholio vartojimu ir šašlykų kepimu.

Kaip švenčiamos Joninės?

Joninių naktis – tai gamtos stebuklų metas. Lietuviai nuo senų laikų šią naktį:

• Rinko žolynus ir pynė vainikus, ypač iš devynių žolynų – tai turėjo apsaugoti nuo ligų ir piktųjų dvasių.
• Kūrė laužus, per kuriuos šokinėjo – tai simbolizavo apsivalymą ir sveikatą.
• Ieškojo paparčio žiedo – mitinio simbolio, atnešančio laimę.
• Stebėjo saulėtekį – manyta, kad šią dieną saulė šoka.
• Merginos plukdė vainikus – kad sužinotų, už ko tekės.
• Dainavo, šoko, vaišinosi – šventė trukdavo iki paryčių.

Joninės ir alus – sena draugystė

Alus nuo seno buvo neatsiejama baltų apeigų dalis. Joninės – viena svarbiausių metų švenčių, todėl jos metu buvo verdamas naminis alus, dažnai su žolelėmis ar medumi. Jis buvo naudojamas ne tik vaišėms, bet ir kaip auka dievams ar protėviams.

Yra netgi pasakojimų, kad alaus gėrimas šią naktį padėdavęs pritraukti laimę, ypač jei bokalas iškeliamas šokant per laužą.

Kokį alų rinktis Joninėms?

Joninės – šilta vasaros šventė, tad norisi gaivos, natūralumo ir šiek tiek paslapties. Štai keli alaus stilių pasiūlymai:

• Kvietinis alus – lengvas, gaivus, puikiai dera su lauko šventėmis ir vainikų pynimu.
• Saison (sezoninis belgiškas) – šis stilius primena senovinius kaimo aludarius, tinka šventėms su tradicijomis.
• Gėlių ar žolelių alus – jei rasi alaus su medetkom, ramunėlėmis ar net šermukšniais – puikus pasirinkimas Joninių nakties magijai.
• Medumi gardintas alus – primena senovinį midaus ir alaus derinį.
• Craft lageris – švarus, lengvas, bet turintis charakterio. Tinka vakarui prie laužo.

Paparčio žiedas ir putojantis bokalas – tai Joninės!

„Tegul Joninių naktis atneša ne tik stebuklingų žolynų, bet ir gero alaus skonį, šviesą, draugystę ir šypsenas prie liepsnojančio laužo!“