Alaus atidarymo būdai: nuo klasikos iki triukų

Atidarytuvas dingo? Alaus atidarymo gudrybės

Atrodo, kas čia tokio — atsidarei alų ir gyveni toliau. Bet kiekvienas rimtesnis liurlintojas žino: alaus atidarymas kartais tampa ne šiaip veiksmu, o mažu gyvenimo išbandymu. Ypač tada, kai alaus yra, nuotaika yra, kompanija yra, o atidarytuvo — kaip tyčia nėra.

Ir tada prasideda kūryba. Vieni ieško stalčiaus, kiti — raktų, treti jau žiūri į stalo kraštą taip, lyg jis būtų senas šeimos draugas. Bet ar visi būdai geri? Ar visi saugūs? Ir ar tikrai verta rizikuoti dantimis dėl vieno kamštelio?

Alaus atidarymo būdai — nuo klasikinio kamštelių atidarytuvo iki tų legendinių „interneto patikrintų“ metodų, kurie kartais baigiasi ne alaus gurkšniu, o stiklo šukėmis ant grindų.

---

Klasikinis būdas – atidarytuvas

Pradėkim nuo civilizacijos viršūnės — paprasto alaus atidarytuvo. Jis mažas, pigus, dažnai dingsta tada, kai labiausiai reikia, bet savo darbą atlieka idealiai.

Atidarytuvo veikimas labai paprastas: jis užkabina kamštelio kraštą ir, pasitelkęs svertą, jį nuima nuo butelio kaklelio. Jokios magijos. Tik fizika, kuri šį kartą dirba tavo naudai.

Svarbiausia — nedaryti to kaip įsiutusiam urviniam žmogui. Butelį laikyk tvirtai, bet nespausk kaklelio per stipriai. Atidarytuvą užkabink po kamštelio kraštu ir kilstelėk ramiai. Jei viskas gerai, kamštelis nuskris su tuo maloniu „čpok“, kuris skamba geriau nei žadintuvo signalas.

Dažniausia klaida — bandyti atidaryti butelį vienu staigiu plėšimu, kai atidarytuvas blogai užkabintas. Tada arba kamštelis tik pasilenkia, arba butelis slysta iš rankos. O jei dar rankos šlapios – alus gali atsirasti ir ant žemės.

Patarimas paprastas: turėk vieną normalų atidarytuvą namie, vieną automobilyje, vieną kuprinėje ir vieną kišenėje. Nes jie turi vieną bendrą savybę su kojinėmis — jie mistiškai dingsta.

---

Kai atidarytuvo nėra: prasideda improvizacija

Čia ir prasideda tikrasis liaudies menas. Atidarytuvo nėra, bet alus laukia. Žmogus tada tampa išradėju, inžinieriumi ir šiek tiek pavojingu sau pačiam.

Vienas populiariausių būdų — atidaryti butelį į stalo kraštą. Teoriškai viskas aišku: kamštelio kraštas užkabinamas už tvirto paviršiaus, o delnu trinktelėjus per viršų kamštelis nusimuša. Praktiškai — viskas priklauso nuo stalo, rankos, kampo ir tavo santykių su sėkme.
Šitas būdas gali veikti, bet jis turi minusų. Pirma, galima sugadinti stalą. Antra, galima nuskelti butelio kaklelį. Trečia, galima gauti tokį žvilgsnį iš šeimininko, kad alus jau nebeatrodys vertas rizikos.

Jeigu šalia turi dar vieną alaus butelį, jis gali tapti laikinu „atidarytuvu“. Antrą butelį apversk kakleliu žemyn ir jo kamštelio kraštą pakišk po pirmojo butelio kamšteliu. Tada, laikydamas abu butelius tvirtai, atsargiai spustelk žemyn – kamštelis turėtų pasiduoti.

Jeigu po ranka turi plokščią atsuktuvą arba tvirtesnį peilį, teoriškai jie taip pat gali padėti atidaryti alaus butelį. Įrankio galiuką atsargiai pakišk po kamštelio kraštu ir po truputį kelk kamštelį į viršų, judėdamas aplink visą butelio kaklelį. Taip kamštelis palaipsniui atsilenkia ir galiausiai nusiima.

Kitas klasikinis improvizacijos įrankis — raktas. Tvirtas raktas gali būti naudojamas po truputį kilstelint kamštelio kraštus aplink visą butelio kaklelį. Čia svarbu neskubėti. Negrūsk rakto į butelį kaip laužtuvo į seifą. Lėtai, per kelias vietas, atlenki kamštelį, kol jis pasiduoda.

Jeigu ant piršto turi tvirtą žiedą, ypač iš titano ar plieno, teoriškai jį galima panaudoti kaip mažą svertą. Žiedo kraštas užkabinamas po butelio kamšteliu, o tada atsargiu judesiu kamštelis bandomas kilstelėti arba pasukti, kol jis pasiduoda.

Dar vienas variantas — žiebtuvėlis. Jis veikia kaip svertas: viena ranka tvirtai laikai butelį, kita įremi žiebtuvėlio galą po kamšteliu, o pirštą naudoji kaip atramos tašką. Būdas populiarus, bet reikia atsargumo. Pigūs plastikiniai žiebtuvėliai gali lūžti, slysti arba tiesiog pasakyti: „ne šiandien, drauguži“.

O tada yra interneto legenda — atidarymas su popieriaus lapu. Skamba kaip nesąmonė, bet stipriai sulankstytas popierius tampa ganėtinai tvirtas. Jį galima naudoti kaip mažą svertą. Aišku, čia jau labiau triukas nei patogus būdas. Jei esi vakarėlyje ir nori pasirodyti — tinka. Jei tiesiog nori alaus — susirask atidarytuvą ir nevaidink alaus origamio meistro.

Svarbiausia taisyklė: neatidarinėk butelio dantimis. Rimtai. Dantys brangesni už alų. Net už labai gerą alų.

---

Profesionalūs ir specialūs įrankiai

Kai alaus kultūra tampa rimtesnė, atsiranda ir rimtesni įrankiai. Baruose dažnai naudojami sieniniai atidarytuvai. Jie patogūs, greiti ir sukurti tam, kad barmenas per vakarą galėtų atidaryti ne vieną, ne dešimt ir net ne penkiasdešimt butelių.

Sieninis atidarytuvas turi vieną didelį privalumą — jis visada savo vietoje. Nebent kas nors nusprendžia jį nusukti nuo sienos, bet čia jau nebe alaus kultūra, o baudžiamasis folkloras.

Dar yra automatiniai ir magnetiniai atidarytuvai. Vieni nuima kamštelį vienu paspaudimu, kiti iš karto jį pritraukia magnetu. Patogu tiems, kurie mėgsta tvarką ir nenori po vakarėlio rasti kamštelių po sofa, gėlių vazonuose ar batuose.

Yra ir kolekciniai, dekoratyviniai atidarytuvai. Kai kurie atrodo kaip seni įrankiai, gyvūnai, retro reklamos ar net mini meno kūriniai. Tokie atidarytuvai dažnai tampa ne tik daiktu, bet ir baro kampelio puošmena. Nes pripažinkim — jei jau turi namie lentyną alui, taurėms ir degustacijoms, paprastas plastikinis atidarytuvas kartais atrodo kaip svetimkūnis.

---

Skirtingi buteliai ir pakuotės

Ne visi alūs atsidaro vienodai. Dažniausias variantas — paprastas metalinis kamštelis. Jis skirtas atidarytuvui arba tvarkingai improvizacijai. Bet būna ir kitų formatų.

Pavyzdžiui, vinto tipo kamšteliai. Kai kurie buteliai atsisuka ranka, ir čia reikia ne jėgos, o tiesiog suprasti, kad kamštelis nėra tavo priešas. Jeigu jis sukasi — suki. Jeigu nesukasi — nevaidini Hulk’o, nes gali likti su nupjautu delnu arba sugadintu buteliu.

Skardinės irgi turi savo subtilybių. Dažniausiai atidaromos patraukiant žiedelį. Bet ir čia yra savas menas. Jei skardinė buvo kratoma, vežta dviračiu, mėtyta kuprinėje ar tiesiog gyveno aktyvų gyvenimą, geriau leisk jai minutę pailsėti. Priešingu atveju turėsi ne degustaciją, o putų fontaną ant kelnių.

Dar vienas įdomus formatas — buteliai su kamščiu, panašiu į šampano ar putojančio vyno. Tokie dažnai naudojami stipresniam, brandintam, rūgščiam ar eksperimentiniam craft alui. Čia jau reikia elgtis pagarbiai. Nuimamas apsauginis tinklelis ar vielutė, butelis laikomas pakreiptas, o kamštis lėtai sukamas. Nešaudom į lubas. Čia ne vestuvės garaže.

Growleriai, sifoniniai buteliai, mažos statinaitės ir kiti nestandartiniai formatai turi savo taisykles. Vienur reikia atsukti dangtelį, kitur atleisti slėgį, dar kitur prijungti čiaupą. Visais atvejais geriausia neskubėti ir pirma pažiūrėti, kaip tas daiktas veikia. Nes craft alus kartais būna toks mandras, kad jį atidarydamas jautiesi lyg paleidinėtum kosminį aparatą.

---

Alaus atidarymas kultūroje ir istorijoje

Alaus atidarymo būdai ne visada buvo tokie paprasti kaip dabar. Kol nebuvo mums įprastų metalinių kamštelių, alus buvo laikomas įvairiuose induose: statinėse, moliniuose ąsočiuose, buteliuose su kamščiais ar kitokiais uždarymais. Atidarymas buvo labiau susijęs su serviravimu, pilstymu ir laikymo būdu.

Modernus metalinis kamštelis atsirado XIX amžiaus pabaigoje ir iš esmės pakeitė buteliuoto alaus pasaulį. Jis leido patogiau sandarinti gėrimus, išlaikyti angliarūgštę ir transportuoti butelius saugiau. O kur kamštelis, ten netrukus atsiranda ir specialus įrankis jam nuimti.

Skirtingose šalyse susiformavo ir savi ritualai. Kai kur alus atidaromas prie stalo ir iš karto pilamas į taurę. Kai kur butelis paduodamas jau atidarytas. Kai kur kamštelis tampa žaidimo dalimi — renkamas, lankstomas, metamas į stiklinę ar naudojamas kaip mažas vakarėlio trofėjus.

Bet visur išlieka tas pats momentas: atidarymo garsas. Tas trumpas „čpok“ yra tarsi signalas, kad prasideda poilsis. Kad darbas baigtas. Kad galima atsikvėpti. Kad kažkur pasaulyje vienas liurlintojas ką tik tapo laimingesnis.

---

Craft alus ir nestandartiniai formatai

Craft alaus pasaulyje alaus atidarymo būdai kartais tampa beveik ceremonija. Ypač kai butelis didesnis, su kamščiu, vaškuotu kakleliu ar kitu mandru uždarymu. Tokie alūs dažnai skirti dalintis, ragauti lėčiau ir ne tiesiog „užsiversti prie šaldytuvo“.

Vaškuoti buteliai atrodo gražiai, bet gali erzinti. Reikia peiliuko arba specialaus įrankio vaškui nuimti, tada galima pasiekti kamštelį ar kamštį. Čia svarbiausia nepulti draskyti kaip vilkui dešros. Ramiai, tvarkingai, be kraujo aukų.

Growleriai ir didesni buteliai dažnai turi stipresnį uždarymą, nes jų tikslas — išlaikyti alų šviežią ir gazuotą. Atidarant verta saugoti nuo staigaus slėgio išėjimo. Ypač jei alus stipriai karbonizuotas arba buvo laikomas šiltai.

Namų sąlygomis sudėtingesni uždarymai reikalauja vieno dalyko — kantrybės. Nežinai, kaip atsidaro? Sustok. Apžiūrėk. Pasuk. Patrauk. Pažiūrėk, ar nėra fiksatoriaus. Nes kartais žmogus penkias minutes kovoja su buteliu, o pasirodo, reikėjo tiesiog atsukti.

---

Tai kurį būdą rinktis?

Jeigu yra atidarytuvas — naudok jį. Čia ne silpnumo ženklas, o sveiko proto pergalė.

Jeigu atidarytuvo nėra, saugiausi improvizaciniai variantai yra raktas arba žiebtuvėlis, bet tik tada, kai žinai, ką darai. Stalo kraštas — rizikingesnis, nes gali nukentėti ir stalas, ir butelis, ir tavo reputacija. Popieriaus lapas — smagus triukas, bet ne kasdienis sprendimas. Dantys — ne. Tiesiog ne.

Skardinėms duok šiek tiek ramybės, jei jos buvo kratytos. Kamštinius craft butelius atidarinėk lėtai ir pagarbiai. O nestandartinius formatus geriau pirma suprasti, o tik tada pulti į kovą.

Alaus atidarymo būdai iš pirmo žvilgsnio yra smulkmena. Bet smulkmenose ir slepiasi kultūra. Vienas atidaro tyliai ir tvarkingai. Kitas daro šou. Trečias ieško atidarytuvo pusę vakaro, nors jis guli po nosimi.

Svarbiausia — kad alus būtų atidarytas saugiai, gražiai ir be skubios odontologo konsultacijos.

Nes tikras alaus žmogus žino: geras alus prasideda ne nuo pirmo gurkšnio, o nuo pirmo „čpok“.

---

Šaltiniai:
Roetll – Open Beer Bottles Without an Opener
Marthastewart.com